Kas yra DNSH ir kodėl jis tampa svarbus ES finansavimo temoje?

Šiame kontekste atsiranda ir pradedamas taikyti Reikšmingos žalos nedarymo („Do No Significant Harm" (DNSH)) principas, kuris įgyja ypač svarbią reikšmę, siekiant užtikrinti, kad viešos ir privačios investicijos, ekonominės veiklos ir projektai, nesukeltų reikšmingos arba didelės žalos aplinkai.

Šis principas, įtvirtintas Europos Sąjungos Taksonomijos reglamente (2020/852), tampa neatsiejama tvarios ekonomikos plėtros dalis, padedanti politikos formuotojams, verslo įmonėms, investuotojams, viešajam sektoriui bei finansų rinkos dalyviams įvertinti ir skatinti veiklas, kurios nedarytų žalos aplinkai.

DNSH principas, kaip tinkamumo investuoti ES fondų lėšas sąlyga, jau taikoma dviem europiniams finansavimo šaltiniams, toliau plečiant taikymo aprėptį bei ruošiantis naujam ES fondų finansiniam laikotarpiui.

Šio principo aktualumą ir reikšmę patvirtina ir tai, kad DNSH principo užtikrinimas tampa kertiniu atspirties tašku finansų rinkos dalyviams, kurie siekia užsitikrinti, kad jų investicijos atitinka žalumo kriterijus, vykdyti atitinkamus atskleidimo reikalavimus, didinant skaidrumą ir gerinant visų ekonomikos dalyvių supratimą apie aplinkos atžvilgiu tvarias veiklas.

KAS YRA DNSH?

DNSH principas, dar vadinamas "nedaryk reikšmingos žalos" principu, yra esminis tvaraus finansavimo principas Europos Sąjungoje. Jis įtvirtintas įvairiuose teisės aktuose, tokiuose kaip Taksonomijos reglamente, Tvaraus finansavimo atskleidimo reglamente ir Benchmarkų reglamente.

DNSH principo tikslas yra užtikrinti, kad investicijos ir veikla nedarytų žalos aplinkai ir atitiktų tvarumo principus. Tai reiškia, kad:

• Investicijos neturėtų daryti žalos aplinkos tikslams: Klimato kaitos švelninimas, biologinės įvairovės apsauga, vandens ir dirvožemio apsauga, žiedinė ekonomika.

• Investicijos turėtų atitikti socialinius standartus: Žmogaus teisės, darbo teisės, socialinė įtrauktis.

• Investicijos turėtų būti valdomos skaidriai ir atsakingai: Geras įmonių valdymas, kovos su korupcija, skaidrumas.

DNSH principas taikomas įvairiose srityse, įskaitant:

• Investicinių projektų finansavimas: ES fondai, privatūs fondai, bankų paskolos.

• Verslo veikla: Įmonių strategijos, produktų ir paslaugų kūrimas, tiekimo grandinės valdymas.

• Viešosios politikos formavimas: Įstatymų leidyba, reguliavimas, subsidijos.

DNSH principo įgyvendinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant valdžios institucijas, verslą, nevyriausybines organizacijas ir visuomenę.

DNSH principo taikymo Lietuvoje privalumai:

• Padidėjęs investuotojų pasitikėjimas aplinkai palankiomis investicijomis.

• Geresnė aplinkos apsauga ir tvarus vystymasis.

• Konkurencingesnė ir tvaresnė ekonomika.

• Pagerėjusi gyvenimo kokybė visuomenei.

DNSH principo taikymo Lietuvoje iššūkiai:

• Reikia supaprastinti ir suderinti skirtingus teisės aktus ir reikalavimus.

• Reikia tobulinti investicinių projektų vertinimo metodiką.

• Reikia didinti finansinę paramą aplinkai palankioms investicijoms.

• Reikia geriau rinkti ir analizuoti duomenis apie aplinkos būklę.

• Reikia stiprinti institucijų ir specialistų kompetenciją.

Nepaisant iššūkių, DNSH principas yra svarbus žingsnis siekiant tvaraus vystymosi Lietuvoje. Įgyvendinus šį principą, galima užtikrinti, kad investicijos ir veikla nedarytų žalos aplinkai ir atitiktų ateities kartų poreikius.