Įžvalgos ir įrašas iš #Momentum Tvarumo Konferencijos

Panelinė diskusija. Tvarumo prioritetai: kaip nepasiklysti?

• Moderatorius Emilis Ruželė pabrėžia klimato kaitos aktualumą ir skatina verslą imtis ryžtingų veiksmų.

Živilė Skibarkienė, „Ignitis grupės“ valdybos narė

• Akcentuoja laiko trūkumą reaguojant į klimato kaitą.

• Kritikuoja trumpalaikio pelno siekį tvarumo sąskaita.

• Pabrėžia švietimo ir moterų įgalinimo svarbą tvarumui.

• Pripažįsta bendruomenių įtraukimo trūkumus.

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB banko vadovė

• Pabrėžia ankstyvą SEB banko įsipareigojimą tvarumui (nuo 1987 m.).

• Ragina verslą didinti investicijas į tvarumą ir nesibaiminti ambicingų tikslų.

Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia Lietuva“ vadovė

• Platina tvarumo sampratą, įtraukdama internetinį saugumą.

• Pabrėžia Europos Sąjungos poveikį tvarumui tarptautiniu mastu.

• Kritikuoja tvarumo komunikacijos atskyrimą nuo verslo modelio.

• Teigia, kad tvarumas visada atsiperka.

• Ragina integruoti tvarumą į visus verslo padalinius.

• Pabrėžia moterų lyderystę tvarumo srityje.

Apibendrinimas

• Visos diskusijos dalyvės sutinka, jog tvarumas yra esminis verslo prioritetas.

• Ypatingai pabrėžiamas laiko trūkumas ir skubumas imtis veiksmų.

• Svarbu ne tik siekti ambicingų tikslų, bet ir įtraukti visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant bendruomenes ir darbuotojus.

• Tvarumas turi būti integruotas į visus verslo aspektus, nuo komunikacijos iki produktų kūrimo.

• Moterų lyderystė gali vaidinti svarbų vaidmenį skatinant tvarumą.

Papildomi punktai:

• Diskusijos metu buvo aptarti ir kiti tvarumo aspektai, tokie kaip atsakingas vartojimas, žiedinė ekonomika ir socialinė atsakomybė.

• Dalyviai pasidalino savo įmonių geriausia praktika ir patirtimi tvarumo srityje.

• Renginio pabaigoje klausytojai turėjo galimybę užduoti klausimus ir pasidalinti savo mintimis.

Svarbu pažymėti, kad tai tik santrauka. Norėdami gauti daugiau informacijos, rekomenduojama peržiūrėti visą diskusijos įrašą.https://www.lrt.lt/mediateka/video/tvarumo-konferencija-momentum

Panelinė diskusija. Tvarios inovacijos: kas laimės lenktynes? Pagrindinės tezės

Įžanga

• Moderatorė Teresė Škutaitė pabrėžia tvariosios inovacijos aktualumą ir klausia, kas laimės lenktynes šioje srityje.

Doc. dr. Aušra Zigmontienė, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto komunikacijos prodekanė

• Išskiria keletą svarbių tvarios inovacijos sričių:

  • Saulės energija (naudojant ne silicį, o kitas medžiagas)

  • Statyba (tvarus betonas, sugeriantis CO2)

  • Transportas (elektromobiliai)

  • Žemės ūkis (vertikalus auginimas)

  • Plastikas (biodegraduojanti pakuotė)

• Pabrėžia inovacijų brangumą ir nežinomumą, ar jos pasiteisins.

• Akcentuoja mokslo bendradarbiavimo svarbą ir apgailestauja, kad mokslo produkcija nepriskiriama prie inovacijų.

• Išreiškia susirūpinimą mažėjančiu studentų susidomėjimu aplinkos technologijomis.

Dalia Jokubauskienė, „EMP Recycling“ administracijos direktorė

• Pasidalina savo įmonės patirtimi elektronikos perdirbimo srityje.

• Pabrėžia žiedinės ekonomikos svarbą ir gamintojų atsakomybę už savo produkcijos perdirbimą.

• Kritikuoja esamą finansavimo sistemą, kuri palankesnė gamintojams nei perdirbėjams.

• Ragina sujungti C ir E sektorius ir teikti vienodas investicijas į inovacijas.

Milda Šulcienė, „Plastiksė“ kokybės vadovė

• Apibūdina savo įmonės veiklą plastiko pakuočių gamybos srityje.

• Pabrėžia žaliosios energijos naudojimo ir antrinių žaliavų pirkimo svarbą.

• Akcentuoja žemo antrinių žaliavų perdirbamumo lygio problemą ir ieško būdų ją spręsti.

• Pabrėžia plastiko ir bioplastiko atskyrimo bei perdirbimo sudėtingumą.

• Ieško investicijų į tyrimus ir inovacijas plastiko perdirbimo srityje.

Apibendrinimas

• Diskusijos dalyvės sutinka, kad tvarios inovacijos yra esminis ateities iššūkis.

• Ypatingai pabrėžiama žiedinės ekonomikos, mokslo bendradarbiavimo ir finansavimo sistemos tobulinimo svarba.

• Nėra aiškaus atsakymo į klausimą, kas laimės lenktynes tvarios inovacijos srityje. Sėkmė priklausys nuo įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo ir pastangų.

Papildomi punktai:

• Diskusijos metu buvo aptarti ir kiti tvarios inovacijos aspektai, tokie kaip atsakingas vartojimas, socialinė atsakomybė ir inovacijų diegimo iššūkiai.

• Dalyviai pasidalino savo įmonių geriausia praktika ir patirtimi tvarios inovacijos srityje.

• Renginio pabaigoje klausytojai turėjo galimybę užduoti klausimus ir pasidalinti savo mintimis.

Svarbu pažymėti, kad tai tik santrauka. Norėdami gauti daugiau informacijos, rekomenduojama peržiūrėti visą diskusijos įrašą. https://www.lrt.lt/mediateka/video/tvarumo-konferencija-momentum

Pranešimas. Ko trūksta, kad maistas ant mūsų stalo būtų be kainos gamtai?

Laurynas Miškinis, „AUGA group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas

351 kg CO2 emisijos vienam litrui pieno – tai šokiruojantis skaičius, atskleidžiantis pieno pramonės poveikį aplinkai. Didžiąją dalį šių emisijų (42%) sukelia žaliavinio pieno gamyba, o likusią dalį – perdirbimas (6%) ir pakuočių gamyba (8%). Be to, gyvulių auginimas išskiria metaną, šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios taip pat sklinda į atmosferą.

Ką galime daryti?

• Reikalauti pokyčių iš gamintojų: Raginame gamintojus mažinti savo produkcijos CO2 pėdsaką, investuojant į tvaresnes praktikas, tokias kaip specializuotų pašarų naudojimas, mažesnis pakuočių kiekis ir efektyvesnis perdirbimas.

• Rinktis produktus su mažesniu CO2 pėdsaku: Pirkdami pieno produktus, atkreipkite dėmesį į CO2 emisijų kiekį etiketėje. Rinkdamiesi produktus su mažesniu pėdsaku, galite paskatinti gamintojus keistis.

• Mažinti mėsos vartojimą: Mėsos pramonė taip pat daro didelę įtaką aplinkai. Sumažinus mėsos vartojimą ir dažniau renkantis augalinės kilmės maistą, galima ženkliai sumažinti savo poveikį planetai.

• Palaikyti ekologišką ūkininkavimą: Ekologiškas ūkininkavimas tausoja aplinką nenaudojant cheminių trąšų ir pesticidų. Rinkdamiesi ekologiškus pieno produktus, galite palaikyti tvaresnius ūkininkavimo metodus.

Svarbu nepamiršti, kad turime galią keistis. Reikalaudami pokyčių iš gamintojų ir rinkdamiesi atsakingai, galime paskatinti tvaresnę pieno pramonę ir mažinti savo poveikį klimatui.

Papildomi argumentai:

• Ekologiškas maistas nebūtinai brangesnis. Dėl didėjančio ekologiškų produktų populiarumo ir didėjančio masto ekonomikos kaštai mažėja.

• Danijoje jau 33% pieno produktų yra ekologiški. Tai rodo, kad perėjimas prie tvaresnės pieno pramonės yra įmanomas.

• Net jei visi pereitume prie augalinės mitybos, dalis žmonių vis tiek vartotų gyvulinės kilmės produktus. Svarbu, kad šie produktai būtų gaminami kuo tvaresniu būdu.

Pabaigoje:

Klimato krizė yra rimta problema, tačiau kartu turime ir sprendimus. Pasirinkdami tvarų gyvenimo būdą, galime kurti geresnę ateitį sau ir būsimoms kartoms.

Visą įraša rasite https://www.lrt.lt/mediateka/video/tvarumo-konferencija-momentum

Man labiausiai patiko valgomi kavos puodeliai. Jie vaidinasi - valgomi indai :-) Jų svetainė https://crispyexperience.lt/