Darbas iš namų nekelia pavojaus jūsų karjerai, JEI vadovaujatės tvarumo direktyva

Pastaraisiais metais darbas iš namų tampa vis labiau paplitusiu reiškiniu. Nors tai gali sukelti tam tikrų iššūkių, darbas nuotoliniu būdu taip pat gali turėti nemažai teigiamų pasekmių aplinkai.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėjimas:

• Remiantis tyrimais, darbas iš namų gali sumažinti ŠESD emisijas iki 50%.

• Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės aplinkos apsaugos agentūros tyrimas parodė, kad nuotolinis darbas gali sutaupyti 2,4 milijono tonų CO2 per metus.

• Kitas tyrimas, atliktas JAV, parodė, kad dirbdami iš namų 3 dienas per savaitę darbuotojai gali sumažinti savo metines CO2 emisijas vidutiniškai 4,1 tonos.

Kitų teršalų emisijos sumažėjimas:

• Darbas iš namų taip pat gali padėti sumažinti kitų teršalų, tokių kaip azoto oksidai ir kietosios dalelės, emisijas.

• Šie teršalai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant kvėpavimo takų ligas ir širdies ligas.

Energijos sutaupymas:

• Darbas iš namų taip pat gali padėti taupyti energiją.

• Kai biurai nėra naudojami, šildymas, vėsinimas ir apšvietimas dažnai lieka įjungti.

• Darbas iš namų gali padėti sumažinti šių energijos išteklių naudojimą iki 30%.

Be to, darbas iš namų gali turėti ir kitų teigiamų pasekmių, tokių kaip:

• Padidėjęs produktyvumas (pagal McKinsey tyrimą, dirbdami iš namų darbuotojai yra 40% produktyvesni)

• Pagerėjusi darbuotojų gerovė (darbuotojai, kurie dirba iš namų, praneša apie mažesnį streso lygį ir geresnę psichinę sveikatą)

• Sumažintos išlaidos darbdaviams (darbdaviai gali sutaupyti pinigų biuro nuomos, komunalinių paslaugų ir kitų išlaidų)

Rekomendacijos:

• Darbuotojams, kurie gali dirbti iš namų, reikėtų raginti tai daryti.

• Įmonėms reikėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti iš namų, pavyzdžiui, suteikti jiems reikiamą įrangą ir programinę įrangą.

• Vyriausybėms reikėtų skatinti darbą iš namų, pavyzdžiui, teikiant mokesčių lengvatas įmonėms, kurios sudaro sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.

Yra keletas Lietuvos tyrimų duomenų apie darbo iš namų poveikį aplinkai:

1. Aplinkos ministerijos tyrimas:

• 2022 m. Aplinkos ministerija atliko tyrimą, kuriame įvertino darbo iš namų poveikį oro taršai Vilniaus mieste.

• Tyrimas parodė, kad per pirmąjį COVID-19 karantiną (2020 m. kovo-gegužės mėn.) azoto dioksido (NO2) koncentracija ore sumažėjo 20%, o kietųjų dalelių (PM2.5) koncentracija – 15%.

• Tyrimas taip pat parodė, kad transporto sektorius yra didžiausias oro taršos šaltinis Vilniaus mieste, o darbas iš namų gali žymiai sumažinti šią taršą.

2. VGTU tyrimas:

• 2023 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) atliko tyrimą, kuriame įvertino darbo iš namų poveikį energijos suvartojimui ir ŠESD emisijoms.

• Tyrimas parodė, kad dirbdami iš namų darbuotojai gali sutaupyti iki 20% energijos ir iki 15% ŠESD emisijų.

• Tyrimas taip pat parodė, kad didžiausią energijos suvartojimą namuose lemia šildymas ir vėsinimas, o darbdaviai gali padėti darbuotojams sumažinti energijos suvartojimą, teikdami jiems energiją taupančią įrangą ir patarimus.

3. Kiti tyrimai:

• Be šių dviejų tyrimų, yra ir kitų tyrimų, kuriuose nagrinėjamas darbo iš namų poveikis aplinkai. Pavyzdžiui, 2021 m. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) atliko tyrimą, kuriame įvertino darbo iš namų poveikį darbuotojų psichologinei gerovei.

Išvados:

Lietuvos tyrimai rodo, kad darbas iš namų gali turėti teigiamą poveikį aplinkai. Darbas iš namų gali sumažinti oro taršą, energijos suvartojimą ir ŠESD emisijas. Be to, darbas iš namų gali pagerinti darbuotojų psichologinę gerovę.

Rekomendacijos:

• Darbuotojams, kurie gali dirbti iš namų, reikėtų raginti tai daryti.

• Įmonėms reikėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti iš namų, pavyzdžiui, suteikti jiems reikiamą įrangą ir programinę įrangą.

• Vyriausybėms reikėtų skatinti darbą iš namų, pavyzdžiui, teikiant mokesčių lengvatas įmonėms, kurios sudaro sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.

Tvarumas ir darbas iš namų: įžvalgos per socialinių rizikų prizmę

Darbas iš namų tampa vis labiau paplitusiu reiškiniu, turinčiu nemažai teigiamų pasekmių aplinkai ir socialiniam tvarumui. Šiame tekste aptarsime, kaip darbas iš namų gali padėti apsaugoti tvarumą per Tvarumo direktyvos socialinių rizikų prizmę.

Socialinės rizikos ir darbas iš namų:

Tvarumo direktyvoje socialinės rizikos apibrėžiamos kaip tokios, kurios gali sukelti neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, gerovei ir saugumui. Darbas iš namų gali padėti sumažinti kai kurias socialines rizikas, tokias kaip:

• Susisiekimo rizika: Dirbdami iš namų, žmonės išvengia kasdienio važiavimo į biurą ir atgal, taip sumažindami avarijų ir traumų riziką.

• Oro tarša: Sumažėjęs automobilių naudojimas taip pat padeda sumažinti oro taršą, kuri gali sukelti įvairių sveikatos problemų.

• Stresas: Darbas iš namų gali suteikti žmonėms daugiau lankstumo ir kontrolės savo darbui, o tai gali padėti sumažinti streso lygį.

• Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra: Darbas iš namų gali padėti žmonėms lengviau subalansuoti savo darbą ir asmeninį gyvenimą, o tai gali pagerinti jų gerovę.

Tvarumo direktyvos tikslai:

Tvarumo direktyvos tikslas yra skatinti tvarų vystymąsi, atsižvelgiant į ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę dimensijas. Darbas iš namų gali padėti pasiekti šiuos tikslus, nes jis gali:

• Padidinti ekonominį efektyvumą: Darbas iš namų gali padėti įmonėms sutaupyti pinigų biuro nuomos ir kitų išlaidų.

• Pagerinti socialinę gerovę: Darbas iš namų gali pagerinti žmonių sveikatą, gerovę ir saugumą.

• Apsaugoti aplinką: Darbas iš namų gali padėti sumažinti oro taršą, energijos suvartojimą ir ŠESD emisijas.

Išvados:

Darbas iš namų gali būti naudingas įrankis siekiant tvarumo tikslų. Jis gali padėti sumažinti socialines rizikas, pagerinti socialinę gerovę ir apsaugoti aplinką. Vyriausybėms, įmonėms ir darbuotojams reikėtų bendradarbiauti, kad būtų sukurtos palankios sąlygos darbui iš namų plėtotis.

Tvarumo socialinės rizikos ir darbuotojo karjeros apsauga

Tvarumo socialinės rizikos, tokios kaip sveikata ir gerovė, lygios galimybės, įvairovė ir įtrauktis, ir socialinis dialogas, gali apsaugoti darbuotoją karjeros perspektyvoje keliais būdais:

1. Geresnė sveikata ir gerovė:

• Darbdavys, kuris rūpinasi darbuotojų sveikata ir gerove, sukuria saugesnę ir sveikesnę darbo aplinką. Tai gali sumažinti streso lygį, padidinti produktyvumą ir sumažinti ligos atvejų skaičių.

• Darbas iš namų, lankstus darbo laikas ir ergonomiškos darbo vietos yra keletas priemonių, kurios gali padėti pagerinti darbuotojų sveikatą ir gerovę.

2. Lygios galimybės:

• Tvarumas skatina lygias galimybes visiems darbuotojams, nepaisant jų lyties, rasės, religijos, negalios ar kitų asmeninių savybių.

• Įmonės, kurios įgyvendina lygių galimybių politiką, gali pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus, taip pat pagerinti savo įvaizdį visuomenėje.

3. Įvairovė ir įtrauktis:

• Įvairi ir įtrauki darbo aplinka skatina kūrybiškumą, inovacijas ir produktyvumą.

• Įmonės, kurios vertina įvairovę ir įtrauktį, gali geriau suprasti savo klientų poreikius ir pasiūlyti jiems tinkamus produktus ir paslaugas.

4. Socialinis dialogas:

• Socialinis dialogas tarp darbdavių, darbuotojų ir jų atstovų yra esminė tvaraus darbo aplinkos kūrimo dalis.

• Socialinis dialogas gali padėti spręsti problemas, susijusias su darbo sąlygomis, atlyginimais ir socialinėmis garantijomis.

Kaip darbuotojas gali pasinaudoti tvarumo socialinėmis rizikomis:

• Darbuotojai gali domėtis savo darbdavio tvarumo politika ir praktika ir teikti pasiūlymus, kaip ją pagerinti.

• Darbuotojai gali dalyvauti socialiniame dialoge su savo darbdaviu ir jo atstovais.

• Darbuotojai gali pasirinkti dirbti įmonėse, kurios yra įsipareigojusios tvarumui ir socialinei atsakomybei.

Išvados:

Tvarumo socialinės rizikos yra ne tik moralinis įsipareigojimas, bet ir investicija į darbuotojų karjeros sėkmę. Įmonės, kurios rūpinasi savo darbuotojų sveikata, gerove, lygiomis galimybėmis ir įtrauktimi, gali sukurti tvaresnę ir sėkmingesnę ateitį visiems.